- kailiniukai
- kailiniùkai sm. pl. dem. (2) trumpi kailiniai: ^ Striukas bukas vokietukas kaulo kailiniukais (riešutas) Sim.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kailiniukai
Look at other dictionaries:
kailiniukai — kailiniùkai dkt. Pasisiuvaũ avi̇̀kailio kailiniukùs su juoda lãpės apykakle … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
binžokas — ×binžõkas sm. (2) trumpas švarkas; milu aptraukti kailiniukai: Nuplyšo binžõko rankovė Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
biznyti — bìznyti, ija, ijo žr. bizninti: Nebìznyk jau labai, kailiniukai ne kasmet siuvami! Pbs … Dictionary of the Lithuanian Language
gaižus — gaižùs, ì adj. (4) 1. negardžiai rūgštus, kartus, aitrus, gailus; šleikštus: Gaiži sula rš. Gaĩžūs dūmai, obaliai, t. y. kartūs, gailūs J. Verėnas, sviestas gaižùs, t. y. pakartęs J. Bulbės gaĩžios, kailraugiu įrūgusios J. Duona gaižì J.… … Dictionary of the Lithuanian Language
pravėpti — 1 pravė̃pti, pràvepia, pràvėpė 1. žr. praviepti 1: Pravėptos jos lūpos ir bėginėjantis žvilgsnis rodė begalinį nusivylimą rš. | refl.: Žiū prasivėpęs stebisi Rs. 2. tr. praskėsti, praskleisti: Pravė̃pk maišą! Vdžg. 3. refl. atsisagstyti,… … Dictionary of the Lithuanian Language
pridurkas — pridur̃kas sm. (2) 1. Lkm drabužio pridūrimas, pailginimas: Ne tiek tos suknios, kiek pridur̃kų! Skdv. Pasiuvau suknelę su pridur̃kais Sb. Trumpoki skvernai, reiktų dar kokio pridur̃ko Rk. Nenešio[ja] mergė kvartūgo, kam su pridurkù KlvrŽ. 2. pl … Dictionary of the Lithuanian Language
riesti — riẽsti, riẽčia (riẽta), riẽtė 1. tr. daryti išlenktą, užlenktą: Ūsus aukštyn riẽsti NdŽ. Užmiršęs viską pasaulyje, žiūrėjau čia į tėtį, čia į ratą, čia į kalvį, kuris rietė geležį, paskui ją suvirino ir pradėjo traukti A.Vencl. Kam rieti… … Dictionary of the Lithuanian Language
senis — 2 sẽnis, ė smob. (2) K, ė̃ (4), sènė (2) 1. SD352, R, MŽ226, Sut, N, I, LsB282 daug metų turintis žmogus: Šešios sẽnės po metų devyniasdešim numirė, visos vyresnės už mane Ad. Trys marčios, du sẽniai, motka su tėvu buvo Mrc. Ta senė̃ da už… … Dictionary of the Lithuanian Language
varinėti — 1 varinėti, ėja, ėjo tr. KBII196, K, Š, Rtr, FrnW, KŽ, DŽ, LzŽ; R, MŽ, Sut, M, L 1. iter. dem. 1 varyti 1: Te girdyt varinėj[o] karves Dv. Kiaules varinėjo iš ūlyčios du piemenys Kp. Toli varinėt karvę negerai Nmč. Vištas varinėja in oro, vištos… … Dictionary of the Lithuanian Language
